Miškas ir liepos

Į Kauną atėjo nauja mada – virkaut dėl rekonstruojant gatves kertamų medžių. Tipinis pavyzdys- liepos Miško gatvėje.

Tai noriu pasisakyt kaip ekspertas. Jeigu ką – gimiau Puškino gatvėj (dabar Miško), brolis gimė Puškino gatvėj, duktė gimė Miško gatvėj, sūnus gimė Miško gatvėj. Vienžo -Miško gatvę žinau ne iš paveikslėlių.

Visi medžių saugotojų argumentai susieti viena idėja – medžius galima išsaugoti. Remiasi net tuo, kad prie ruso Ąžuolyną išsaugojo ar kad Romoj griuvėsių niekas neišnaikina. Na Ok. Argumentas rimtas. Išsaugot galima ir lavoną (Egipto faraonai, žudikas Rusijoj, Kinijos komunistų vadas ir pan.). Bet dėl to kad gali, nebūtinai reiškia kad reikia. Juk dėl balzamavimo galimybės niekas neatšaukė nei laidojimo, nei kremavimo. Ir, kiek žinau, kol kas tai yra pagrindiniai mirusių žmonių sutvarkymo būdai.

O dabar kita reikalo pusė – ar reikia saugoti tuos susenusius medžius? Na jei dėl mokslo – gal ir galima kelis medžius pasaugot (kaip rusai Leniną vietoj bandymų triušio naudoja). Gal koks didis Miškininkystės fako (nepainioti su fuck’u) mokslinykas parašys Nobelio premijos vertą darbą tema: “ liepų auginimo ant šaligatvių specifika“. Bet jei sąžiningai- tai kam jų reikia? Na tai, kad prie to medžio kokio nors labai svarbaus ir žymaus pensininko mylimiausias taksas prieš 30 metų buvo koją pakėlęs, be abejo, yra žiauriai svarbu, bet, mano galva, nepakankama, kad kišti mūsų visų pinigus jo išsaugojimui dar 5-iems ar 10-iai metų. Be kai kurių personų sentimentų, daugiau pliusų nematau. O kaštų šviečiasi. Tyrimai, statybos darbai ir po to “senelių“ priežiūra.

O minusų yra daug:

1. Kaštai

2. Po kiekvieno nuvirtusio medžio klyksmas “tai jūs su savo gatvių renovacijom medžius pakirtot“

3. Kai jie po keleto metų išgriuvinės- vistiek reikės keisti. O tada atrodys šlykščiai – vienas medis 50 metų, kitas 80, dar kitas 20.

4. Kažkodėl įtariu, kad tie taksiukų užmylėti medžiai išvers ir naujus šaligatvius. O tada visi rėks, kad šaligatvius blogai sudėjo.

Vienžo. Būtų kažkas iš tos serijos:

Ir pabaigai visiems “laikinosios sostinės“ idėjos vis dar apsvaigintiems “patriotams“ noriu tiesiog priminti – o juk prie Smetonos tos liepos buvo jaunos ir mažos, kaip ir jūs patys (ar jūsų seneliai). Juk galėsit eiti Miško gatve ir prisiminti savo ar senelio jaunystę 😉 Taip. Čia amžinai užstrigusiems 1938-uosiuose konservatoriams. Kažkodėl įtariu, kad jie prikišę nagus prie šios “liepų isterijos“. Ir dar “laikinosios sostinės“ sindromas yra vienas baisiausių dalykų nutikusių Kaunui. Gal ir pats baisiausias. Ir konservatoriai prie to daug prisidėjo (kada nors parašysiu apie tai atskirai)

Ir jau visai pabaigai siūlau taikią išeitį. Imam mėsos ar žuvies, visas tas liepas malkoms, alaus ir varom į Nemuno salą piknikui. O kitą dieną pamatysim, kad visa ta liepų istorija- tai sliekų ieškojimas ant asfalto.