Vakar buvau Halėj. Žiūrėjau kaip žaliai-balti žaidė trečiąsias superfinalo rungtynes su raudonai-juodais.
Kaip visada – “vos išplėšė pergalę”, trenerių skambūs pareiškimai (graiko, Zuoko kareivėlio) ir t.t. ir pan. Viskas jau kažkur matyta. Viskas jau kažkur girdėta. Ir viskas netikra. Net alus neįtikino.
Nebetikiu, kad LKL – tai sportas. Nebetikiu, kad tai kas vadinama LKLu yra kas nors kita negu šou verslas. Nebetikiu, kad čia yra kas nors nesurežisuota. Netikiu, kad šitame bizniuke kitų dar vadinameme krepšinio lyga yra nors vienas nepriklausomas veikėjas. Ir manau, kad ir teisėjų aklumas ar pernelyg geras regėjimas, ir stebuklingas vieno neįprastų misijų Lietuvos krepšinyje lyderio tapimas visų liaupsinamu strategu, ir purviasklaidos rašinėjimai, ir vieno ruso apsiskelbimas Spartaku, raganų paieškos – viskas yra tiesiog vieno spektaklio atskiri epizodai. Ir nėra nė vieno kuris būtų neįtrauktas. Tiesiog ne visi aktoriai (žaidėjai) moka gerai atlikti savo roles pagal scenarijų – tai kartais aikštelėje gaunasi agitbrigadų saviveikla vietoje suplanuoto spektaklio…