>Dušas 2008

>Šiandien pasėdėjau ir pamasčiau apie praėjusius metus. Kokie jie buvo? Ką jie atnešė? Krizę? Nusivylimą? Beviltiškumą? Depresiją?

Ar vistik tai buvo prablaivėjimo, pamastymo, “šalto dušo“ metai?

Šiaip pasižiūrėjus visokias 2008 apžvalgas – viskas atrodo juodai. Ekonomika stoja. Rinkos važiuoja žemyn. Naftos kainos svyruoja nuo vieno kraštutinumo iki kito. Palūkanos užaugo be proto. Biudžete trūksta pinigų. Na tik su 1929ais ir telyginti.

Tačiau man viskas atrodo šiek tiek šviesiau. Gal net šviesiai. Juk iki 2008ųjų gyvenome kaip Remarko knygoje “Gyvenimas skolon“. Visi – nuo plytelių klijuotojo iki valstybės – gyveno ne pagal išgales. Visi leido daugiau negu galėjoi sau leisti. Visi “žinojo“ kad ekonomika yra tai kas kyla. Po kokius 10 proc kasmet. Ir kad taip bus visada. Ir kad šitas augimas padengs visas daromas nesąmones. Tai ir visokie nesąmoningi valstybės “projektai“, kaip valdovų rūmai, kultūros sostinė. Tai ir biudžetai planuojantys dvigubai didesni augimą, negu jis buvo geriausiais metais. Tai ir pirkimas už svetimus pinigus daiktų, kurių vertė sudaro 5 metų atlyginimą. Tai ir nepagalvojimas “o ką aš duodu savo darbovietei“ – vistiek juk dar minia darbų manęs laukia išskėstomis rankomis. Tai ir automobilis su 3,5 ltr varikliu pas žmogų, kurio atlyginimas net nesiekia Lietuvos vidurkio. Tai ir “nekilnojamo turto vytytojo“ verslas už banko paskolas kelis kartus viršijančias savo turtą. Tai ir … nusibodo vardint. Pavyzdžių tūkstančiai.
Dauguma gyveno 110% režimu. Išleidžiu 10proc daugiau negu gaunu. Vistiek jau rytoj gausiu daugiau.
Ir staiga viskas pasikeitė. Ir taip staiga, kad daug kas nesugeba suvokt. Kaip tai gali būt – nepasiekėm net pusės ES vidurkio ir sustojom? Ar taip būna?
Pasirodo būna. Ir jau yra. Ir pagal prognozes dar bus bent porą metų. Ir tai tikrai ne paskutinis kartas.
Ar tai labai blogai? Nemanau. Jei vertinti 2007ųjų beprotybės matais – gal ir taip. Bet jei vistik pripažint, kad buvo beprotybė, gal galim pasidžiaugt, kad po truputį grįžta sveikas protas. Ir kur jis dings negrįžęs. Jis gelbėjo žmoniją ne kartą ir ne du. Išgelbės ir šį kartą. Būtent sveikas protas krizenimo metu ir išlenda. Ir spėja paspausti stabdžius dar iki prarajos. Toks jau žmogaus savisaugos instinktas. Aišku pasitaiko ir tokių, kurie 110% beprotybėj pamiršta pasirūpinti veikiančiais stabdžiais. Bet tokių tikrai mažuma. Ir jie verti Darvino premijos (http://www.darwinawards.com/ http://www.balsas.lt/naujiena/110700/kvailiausios-pasaulyje-premijos/rubrika:naujienos-gyvenimas)
Visi kiti greit susivoks, kad 110% tai yra kažkas iš pasakų. Ir kad 90% gyvenimas irgi yra labai gerai. Ir netgi labai gerai, kad lieka 10% juodai dienai. Ir kad būtent toks turi būti tikras gyvenimas. Gal ekstremalių pojūčių toks gyvenimas žada mažiau. Bet apsaugo nuo beprotybės.
Todėl noriu visus pasveikinti su atėjusiais 2009aisiais – sveiko proto metais.
Ypač Lietuvoj turim labai gražią progą naują tūkstanmetį pradėti sveiko proto triumfu

Ta proga pasikeičiau savo blogo vaizdelį iš tos liūdnos juodos į šviesesnį.

Laimingų Naujų

Parašyk, jei kilo minčių

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s